KAIP IŠMOKTI DŽIAUGTIS DABARTIMI? (VEIKSMINGAS PRATIMAS)
Pasiėmęs seną telefoną kažkaip pradėjau žiūrinėti jame esančias senas nuotraukas.
Pastebėjau, kad nors laikai, kai buvo darytos nuotraukos, nebuvo lengvi, tačiau žiūrint jas viduje vis daugėjo meilės ir to jausmo „ach… kaip buvo faina…“.
Ir atėjo supratimas, kuris truputėli netgi išgąsdino – žiūrėdamas į praeitį galiu ja džiaugtis, tačiau tada praeityje nejaučiau jokio džiaugsmo, nes per daug buvau susikoncentravęs į savo ateities tikslus ir tai ką reikia išspręsti, jaučiau stresą ir neleidau sau atsipalaiduoti.
Nenoriu, kad tai kas vyksta dabar irgi taip pat praeitų be jokio pasitenkinimo ir džiaugsmo.
Todėl pradėjau daryti pratimą, kuris padėjo stipriau atmerkti akis dabarties momentui. Rekomenduoju jį ir tau!
Koks tai pratimas?
Tai dėkingumas. Veiksminga ir paprasta.
Kiekvieną dieną vedžiodamas savo šunis lauke garsiai sau sakydavau už ką esu dėkingas.
Kiekvieną kartą tai kartojau ir po truputį pradėjau vis labiau džiaugtis esamuoju momentu, visai kitokios energijos pradėjo sieti mane ir dabartį.
Tiek įpratau tai daryti, kad jeigu vedžiodamas šunis nedėkodavau gyvenimui, tada atrodydavo, kad kažkas ne taip, kažką pamiršau…
Šunis turiu Dallase (JAV), todėl kai esu Lietuvoje ir nėra šunų, tada kiekvieną rytą darau šį pratimą raštu.
Ir tai yra nuostabu.
Jeigu atrodo, kad nėra už ką dėkoti, pradėk nuo mažų dalykų: už orą, kuriuo gali kvėpuoti, akis, kuriomis matai, sveikatą, meilę, gyvybę…
Dažnai taip susikoncentruojame į tai ko neturime, kad visai nepastebime to, kas vyksta čia ir dabar.
Pavyzdžiui, prieigą prie interneto šiuo metu turi tik 40% pasaulio. Akivaizdu, kad turi internetą, todėl ar galėtum būti dėkingas už jį?
Jeigu turi darbą (netgi nemėgstamą) – tu jau laimėjai, nes daug žmonių net to neturi. Todėl ar galėtum būti dėkingas už savo darbą ir pajamas tokias, kokios jos yra?
Tu turi širdį, kuri be jokio prašymo kiekvieną dieną sutuksi kiek daugiau nei 100 000 kartų, varinėdama kraują tavo venomis ir arterijomis, kurias jeigu ištiestume, tai jų užtektų du su puse kartų apkeliauti pasaulį (taip, jos visos dabar yra tavo kūne!), maža to, širdis dar atsakinga už meilę, intuiciją, savęs supratimą… Todėl ar galėtum būti dėkingas už savo širdį?
Už artimą žmogų…
Šypseną…
Laimę…
Atsimink pasidžiaugti tuo ką jau turi, nes kitaip visas gyvenimas prabėgs bėgant ir vis kažką taisant.
Turėk atskirą laiką dienoje, kai garsiai sau pasakysi už ką esi dėkingas, pavyzdžiui, kai važiuoji mašina į darbą, vedžioji šunis ar kai plauni indus…
Išmok būti dėkingas dabarčiai ir visai kitaip į ją pradėsi žiūrėti, pajusi daug daugiau meilės savo gyvenimui, atsipalaidavimo ir laimės.
Padaryk tai.
Iki malonaus,
Tadas Rakauskas
