ŽURNALO „RAKTAS“ INTERVIU APIE EMOCIJŲ PALEIDIMO TECHNIKĄ
Spalio mėnesį iš manęs ėmė interviu žurnalistė iš daugelio jau pamėgto „Raktas“ žurnalo. Kalbėjome apie emocijų paleidimo techniką, kas tai yra, kuo ji žmogui gali padėti ir netgi darėme emocijos paleidimo praktiką. Viską rasite nurašytame iš žurnalo straipsnyje žemiau. Smagaus skaitymo!
Kaip elgtis su mus užvaldančiomis neigiamomis emocijomis? Dažnai jas analizuojame, negalime jų pamiršti, kaltiname save, taip tik dar labiau sustiprindami šiuos slegiančius išgyvenimus.
Ar kada bandėte pasveikinti neigiamą emociją? Ar bent kartą leidote jai tiesiog būti tokiai, kokia ji yra, ar leidote sau ją jausti?
„Emocijos, kaip ir energijos, prigimtis – kisti. Jeigu per daug jos neanalizuodami, neįsikabindami į ją, leisime šiai emocijai būti, paleisime ją, anksčiau ar vėliau ji natūraliai transformuosis ir paliks mus“, – teigia emocijų paleidimo treneris Tadas RAKAUSKAS (31).
Aštuonerius metus emocijų paleidimo techniką praktikuojantis Tadas pasakoja apie emocijų prigimtį, negatyvių emocijų poveikį ir nesudėtingos, tačiau veiksmingos emocijų paleidimo technikos subtilybes. Interviu metu Tadas padėjo man išbandyti šią techniką, patarė paleisti neigiamas emocijas ir išgyvenimus, tad pati įsitikinau ir stebėjausi šio metodo paprastumu bei universalumu. Išbandykite patys!
– Papasakokite, kaip atradote emocijų paleidimo techniką? Kaip ji pakeitė Jūsų gyvenimą?
– Nuo vaikystės labai bijojau žmonių. Man buvo nedrąsu netgi eiti į parduotuvę, nes pakeliui galėjau sutikti ką nors, su kuo nežinosiu apie ką kalbėti, galbūt netinkamai pasirodysiu.
Ši mano bendravimo baimė atsiskleisdavo ir draugų kompanijoje – būdavau tylus. Nors draugai galvojo, kad savimi pasitikiu, viduje nuolat jaučiau baimę. Dėl to man buvo itin sunku bendrauti su merginomis.
Net, jeigu žinodavau, kad patinku merginai, kuri patinka man, neišdrįsdavau skirti jai dėmesio – maniau, kad atsibosiu jai, nežinosiu, kaip elgtis.
Su tėvais taip pat nesutariau, kiekvieną dieną pykomės, vieni kitų nesupratome. Buvau prie to pripratęs, maniau, tai – įprasta kasdienybė. Apskritai, kad ir ką vaikystėje ir paauglystėje veikiau, atrodė, niekur neatrandu savęs, nejaučiu pilnatvės ir laimės.
Siekdamas pabėgti nuo visų man ramybės nedavusių baimių, kompleksų ir nepasitikėjimo savimi, paauglystėje pradėjau vartoti alkoholį. Iš pradžių man tai buvo tarsi nuotykis. Išgėręs jausdavausi gerai, linksmai, atsipalaiduodavau, pamiršdavau įprastai mane kausčiusias baimes.
Po kiek laiko supratau, kodėl iš tikrųjų vartoju alkoholį. Supratau, kad jis man padeda bendrauti su kitais, susirasti draugų ir užkalbinti merginas, atrodė, alkoholis man padeda tapti normaliu žmogumi.
Tuomet susimąsčiau: negi turėsiu visą gyvenimą gerti tam, kad atsipalaiduočiau? Nusprendžiau ieškoti kito man padėsiančio būdo. Tačiau nutraukti alkoholio vartojimą savo jėgomis man buvo per sunku.
Baigęs studijas pajutau dar didesnę beprasmybę. Nors pradėjau dirbti gerai apmokamą darbą pagal specialybę, ir toliau visko bijojau, vengiau bendravimo, žmonių, atsakomybės darbe… Pradėjau dar intensyviau ieškoti būdo, praktikos, galinčios man padėti. Po kiek laiko draugas pasiūlė man išbandyti emocijų paleidimą ir parodė, kaip tai daryti. Pirmasis dalykas, kurį norėjau paleisti, buvo įprotis vartoti alkoholį.
Per dvi dienas intensyvios meditacijos man pavyko pasiekti užsibrėžtą tikslą. Vėliau vis dar eidavau į vakarėlius, naktinius klubus ir, nors dar jausdavausi šiek tiek įsitempęs ir nepasitikintis savimi, tai per daug nebetrukdė, todėl galėjau išlikti blaivas. Tai tapo pirmuoju įrodymu, leidusiu man įsitikinti emocijų paleidimo metodo efektyvumu.
Vėliau pradėjau jį taikyti, siekdamas pagerinti santykius su tėvais. Santykiai su jais pradėjo gerėti labai iš lėto, tačiau dabar nuolat stebiuosi tuo, kaip gerai sutariame. Mes esame atviri, bendraujame draugiškai. Atrodo, keičiantis man, keitėsi ir mano tėvai. Šiandien jaučiu jiems stiprią meilę, padėką ir pagarbą. Būdamas paauglys, niekada negalvojau, kad mane su tėvais gali jungti toks ryšys.
Emocijų paleidimo techniką taikiau ir santykiuose su merginomis. Paleidęs savo baimes ir pyktį, susiradau merginą, o šią vasarą ją vedžiau. Paleisdamas emocijas ne tik pradėjau santykius, šis metodas man nuolat padeda palaikyti jų harmoniją, nebepykti, nebekontroliuoti.
Nuostabiausia tai, kad dirbant su savimi, savo emocijomis, meilė tampa vis gilesnė. Labai tuo džiaugiuosi. Emocijų paleidimo techniką taikiau ir siekdamas sėkmingai organizuoti finansų sritį: susirasti darbą, gauti didesnę algą, turėti pakankamai pinigų tam, kad galėčiau važinėti į emocijų paleidimo technikos stovyklas JAV.
Po kurio laiko supratau, kad man labai tinka šis metodas, kad man patinka jį praktikuoti. Nuolat važinėju į metodo tobulinimo stovyklas, ten vyksta intensyvus darbas su savimi ir, galiausiai, nutariau savo atradimu ir patirtimi pasidalinti su kitais. Tuomet sukūriau internetinį tinklalapį (www.TuTikraiGali.lt) ir maždaug prieš trejus metus pradėjau organizuoti emocijų paleidimo technikos mokymus. Dabar tai – mano pagrindinė veikla.
Ką reiškia paleisti emocijas? Kodėl, apskritai, jas reikia paleisti?
– Emocijų paleidimo gebėjimas žmogui yra natūralus, įgimtas. Visi maži vaikai labai lengvai paleidžia emocijas. Pavyzdžiui, jeigu vaikas bėgdamas nukrenta ir apsidairęs supranta, kad niekas nematė, kaip jis nukrito, jis, numojęs ranka, bėga toliau. Taip jis paleidžia situaciją, paleidžia su ja susijusias emocijas. Jeigu kažkas jo mažą nesėkmę pastebi, vaikas būtinai bent truputį paverks, pasiskųs. Suaugusiojo supykdytas vaikas po poros minučių to gali netgi neatsiminti ir toliau ramiai žaisti bei tyrinėti pasaulį. Deja, dauguma augdami pradeda vis stipriau įsikibti savo jausmų ir minčių, tapatinti save su jomis.
– Kodėl tai vyksta?
– Manau, todėl, kad augdami nematome tinkamo pavyzdžio. Būdami maži, gyventi, reaguoti ir bendrauti mokomės iš mus supančios aplinkos. Tokiu būdu prisirenkame daugybę skirtingų įsitikinimų ir, netgi užaugę, dažnai elgiamės vadovaudamiesi vaikystės sprendimais ir patyrimu.
Suaugę žmonės su savo emocijomis tvarkosi trimis būdais:
Slopina jas savyje (pavyzdžiui, supykę darbe šypsosi, bandydami paslėpti savo emocijas, nes ten nepriimta pykti),
Bando jas reikšti (šeimoje susipykę pasako viską, ką galvoja, ir dar prisimena nuoskaudas iš praeities, taip situaciją paversdami dar nemalonesne ir priversdami abi konflikto puses jaustis blogai),
Arba bando pabėgti nuo savo emocijų (vartodami alkoholį, rūkydami, persivalgydami, eidami apsipirkti, žiūrėdami televizorių, filmus, serialus, veikdami bet ką, kas nukreipia dėmesį nuo savęs ir savo jausmų).
Tačiau šie būdai nėra veiksmingi.
Iš tiesų sveikas ir veiksmingas būdas, padedantis harmonizuoti savo jausmus, yra transformuoti juos iš vidaus. Tai galima padaryti daugybe skirtingų būdų: praktikuojant įvairias meditacijos formas, sportuojant, užsiimant joga ir t. t. Man labiausiai patinka emocijų paleidimo metodas. (Šypsosi)
Jis padeda prisiminti įgimtą kiekvieno gebėjimą paleisti emocijas ir sąmoningai jas nukreipti į gyvenimo sritį, kurioje reikalingi teigiami pokyčiai.
– Ar emocijų paleidimo technika reikalinga ir tinkama kiekvienam žmogui?
– Būtų nuostabu, jeigu jau mokykloje mokytų būdų, padedančių susitvarkyti su savo jausmais, pavyzdžiui, meditacijos. Pasaulyje jau yra ne viena mokykla, kurioje tai praktikuojama ir ten stebimas didžiulis teigiamas pokytis vaikuose. Su savo emocijomis tinkamai elgtis turėtų mokėti kiekvienas.
Kiekvienas siekiame laimės, meilės, atsipalaidavimo, vidinės pilnatvės, tačiau viso to siekiame išoriškais būdais. Gebėdami susitvarkyti su savo jausmais, visas šias siekiamybes pradedame atrasti savo viduje, nes ji ten būtinai yra. Taigi, galimybė tvarkyti savo jausmus padeda mums tapti laimingais.
– Kas ir kaip sukūrė emocijų paleidimo techniką?
– Emocijų paleidimo techniką prieš keturiasdešimt metų sukūrė fizikas Lesteris Levinsonas. Žvelgiant iš šalies, šis žmogus atrodė labai sėkmingas: dirbo gerai apmokamą darbą, gyveno gražioje vietoje. Tačiau Lesteris dažnai sirgdavo. Jis išgyveno depresiją, inkstų akmenligę, nemigą ir daugybę kitų negalavimų.
Kai fizikui buvo keturiasdešimt dveji (1952aisiais), po antrojo širdies smūgio jis išgirdo liūdną gydytojų diagnozę. Jie nežinojo, kiek laiko Lesteriui liko gyventi. Buvo kalbama ir apie dieną ar dvi savaites. Nebebuvo prasmės laikyti jo ligoninėje, ir Lesteris, gavęs nuskausminamųjų, buvo išsiųstas namo laukti mirties.
Būdamas mokslininkas, Lesteris Levinsonas jautė norą kelti klausimus ir ieškoti atsakymų. Jis pradėjo intensyviai galvoti, kodėl atsidūrė tokioje situacijoje. Iš pradžių jam kilo daugybė įvairiausių klausimų, tačiau, galiausiai, suvokęs neturintis daug laiko, jis išsirinko tris svarbiausius:
„Kas yra laimė?“,
„Koks mano ryšys su pasauliu?“ ir
„Kas aš esu?“
Pradėjęs galvoti apie tai, kas yra laimė, Lesteris pirmiausiai pagalvojo, kad buvo laimingiausias tada, kai jį mylėjo merginos. Tačiau jis taip pat prisiminė, kad netgi tuo metu buvo jį mylinčių moterų ir juo besirūpinančių šeimos narių, tačiau, nepaisant to, jis nebuvo laimingas. Tada Lesteris suprato laimingiausiu jautęsis tada, kai mylėjo pats. Jis pastebėjo, kad laikotarpiais, kuriais norėjo meilės, jam nesisekė verslas, finansų sritis, jis blogai jautėsi, sirgo ir jam nesisekė kurti santykių.
Ir atvirkščiai, kai fizikas mylėjo, visos gyvenimo sritys, taip pat ir sveikata, buvo harmoningos. Šie pamąstymai tapo tarsi paskutine viltimi, kuri paskatino Lesterį pasinerti į praeities prisiminimus.
Praeityje radęs situacijų, kuriose jis norėjo meilės, paleisdavo šį norą ir visą su juo susijusį negatyvumą bei tiesiog pradėdavo mylėti tą žmogų. Tokiu būdu Lesteris Levinsonas per tris mėnesius visiškai pasveiko ir sveikas, sportuodamas visaverčiai gyveno dar keturiasdešimt du metus. Fizikas, sukūręs emocijų paleidinėjimo techniką, pasidalino savo atradimu su visuomene, siekdamas padėti susitvarkyti savo gyvenimus.
„Emocijų paleidimo technikos kūrėjas Lesteris Levinsonas sakė, kad tai, kas mes esame, esame be jokių ribų. Mes galime daryti tai, ką norime daryti, būti tuo, kuo norime būti, ir turėti tai, ką norime turėti. Jeigu to negalime, vadinasi, mūsų viduje yra įsitikinimai, neleidžiantys to pasiekti. Paleidę šiuos įsitikinimus, galime ne tik pasiekti savo tikslą, bet ir vis labiau būti tuo, kas iš tikrųjų esame.
Jis, pritaikydamas šią techniką Vakarų žmonėms, daug kalbėjo apie tikslus, kurie mus motyvuoja, tačiau kartu emocijų paleidimo praktika padeda tapti vis labiau savimi. Rytų filosofijoje tai vadinama vienu svarbiausių gyvenimo uždavinių“, – svarbiausią paleidinėjimo tikslą įvardina emocijų paleidimo treneris.
– Kokiais būdais, kokias praktikas taikant, vyksta emocijų paleidimas?
– Galutinis emocijų paleidimo rezultatas yra toks pat, kaip meditacijos, nors JAV šis metodas nevadinamas meditacija.
Dažniausiai žmonės linkę įsitverti savo jausmų ir jų kuo stipriau laikytis. Pavyzdžiui, supratęs turintis baimę, žmogus nuolat save kaltina, nusivylęs klausia savęs: „Kodėl aš bijau?“ Tačiau taip jis tik dar tvirčiau laikosi savo problemos. Užduodami tam tikrus klausimus atpalaiduojame šį laikymąsi ir paleidžiame jausmus.
Tai – natūralus intuityvus gebėjimas.
Emocijų paleidimo technikoje egzistuoja tam tikri klausimai, kurių žmogus turi savęs paklausti. Yra penki ar šeši paleidimo būdai, kuriuos žmogus pasirenka atsižvelgdamas į norimą paleisti situaciją ar emociją.
Kartais galima paleisti ir nieko savęs neklausiant, o tiesiog pastebėjus, kad nesame tas jausmas. Padeda supratimas, kad emocija – tai tiesiog kažkas, kas atėjo, tačiau mes neturime to įsitverti. Emocijos – tarsi bangos jūroje, jos ritasi į krantą, tačiau tuoj pat sugrįžta atgal. Būdami nevertinančiais, tiesiog stebėdami, leidžiame jausmui praeiti.
Norėdami paleisti tam tikrą emociją ar situaciją, galime pagalvoti apie ją, pajusti ir savęs klausti šių klausimų:
-„Ar galėčiau pasveikinti tą emociją?“,
-„Ar galčiau leisti šiai emocijai tiesiog būti tavo viduje?“,
-„Ar galėčiau paleisti tą emociją?“ (emociją paleidžiame taip, kaip paleistume daiktą, kurį laikome rankoje),
-„Jeigu galėčiau paleisti šią emociją, ar paleisčiau?“,
-„Ir kada?“.
Galima prieš užduodant klausimus prisiminti situaciją, kai kilo emocija, kurią norite paleisti.
Kiekviename žmoguje ir kiekvienoje situacijoje yra ir pliusas, ir minusas, ir teigiami, ir neigiami aspektai, paleidžiant emocijas galima atsižvelgti ir į juos.
Pavyzdžiui, siekdamas atsisakyti vartoti alkoholį, tas dvi intensyvias paleidimo dienas aš nuolat klausiau savęs: „Kodėl man patinka vartoti alkoholį?“ ir „Kodėl man nepatinka vartoti alkoholį?“ Taip iš pasąmonės susirenkame visus su tam tikru klausimu susijusius įsitikinimus. Gavę atsakymą, paleidžiame emociją užduodami anksčiau minėtus klausimus.
Taip pat galime tiesiog pasveikinti jausmus, kuriuos jaučiame. Viduje kovodami su savo emocijomis, jas stipriname, todėl niekada nelaimėsime šios kovos. Pasveikindami tai, ką jaučiame viduje, pradedame tai priimti, ir tie jausmai silpsta, mažėja.
Pagalvokite apie ką nors, kas jūsų gyvenime vyksta ne taip, kaip norite.
Vėliau klauskite savęs: „Ar galiu tai pasveikinti savo viduje?“ (pripažįstame, kad tai yra, kad ši situacija egzistuoja),
„Ar galiu pasveikinti norą pakeisti šią situaciją?“,
„Ar galiu pasveikinti jausmą, kad ši situacija yra asmeniška, kad ji yra mano?“,
„Ar galiu atsipalaiduoti ir tai tiesiog paleisti?“.
Uždavę sau paleidimo klausimus, pagalvokite, kaip jaučiatės, ką išgyvenate, ar jaučiate palengvėjimą?
Ilgainiui praktikuojant ir vis labiau pažįstant save, galima užduoti ir kitokius, savo sugalvotus, improvizuotus klausimus, padėsiančius paleisti emocijas priimtiniausiu būdu. Tačiau pradedantiesiems rekomenduoju sekti mano įvardintais šablonais.
– Kaip tokia, atrodytų, labai nesudėtinga praktika veikia?
– Viena priežasčių, kodėl žmonėms pavyksta paleisti emocijas, nes jie supranta, kaip sunku jų laikytis, ir kaip gera, kaip lengva paleisti. Manydami, kad tam tikras jausmas yra problema, tarsi su juo susitapatiname. Jį paleidę, nuo šio jausmo atsikabiname ir leidžiame jam transformuotis arba išeiti, palikti mus.
Mes nesame mūsų mintys ir jas paleisdami pamažu grįžtame į save, todėl jaučiame vis daugiau gerų jausmų, kurių visada ir siekiame. Paleidę nustojame sau meluoti esantys pikti ar nepasitenkinę… Leidžiame šiam jausmui praeiti, leidžiame jam veikti pagal savo prigimtį – kisti (tokia energijos, taip pat ir jausmo, prigimtis) ir išeiti iš mūsų.
Ši praktika tokia nesudėtinga ir tokia veiksminga būtent todėl, kad ji yra visiškai natūrali mūsų prigimčiai. Žmogui paprasčiausiai užtenka tai sau priminti.
– Ar paleidimo poveikis ilgalaikis?
– Praktikos rezultatas labai priklauso nuo žmogaus, jo patyrimo, užsiimant dvasiniais ir saviugdos aspektais, įgytų žinių, aplinkos, kurioje jis augo, jo charakterio… Todėl kiekvienu atveju viskas labai skirtinga. Kai kuriems pavyksta paleisti labai greitai, kitiems šis procesas trunka ilgiau.
Jeigu paleistos emocijos sugrįžta, vadinasi, pasąmonėje kažkokia jų dalis, tas įsitikinimas, ta energija dar liko. Vienose situacijose žmogui užtenka paleisti vieną kartą, o kitais atvejais reikia ir kelių dienų ar dar ilgiau trunkančio paleidimo. Tai priklauso ir nuo emocijos stiprumo. Tačiau, nepaisant nieko, kiekvieną kartą reikėtų paleisti kaip paskutinį kartą.
Nereikia galvoti apie tai, kad ši emocija, vieną kartą paleidus, jūsų nepaliks.
Tačiau, jai sugrįžus, visada siūlau apsidžiaugti, nes mes vėl galime ją pastebėti ir paleisti, įgydami dar daugiau laisvės.
– Kokiose situacijose, kokioms sritims spręsti tinka emocijų paleidimas? Galbūt kai kuriais atvejais ši technika nerekomenduojama?
– Emocijų paleidimo metodas nėra skirtas diagnozuoti arba gydyti ligas. Tačiau žmonės, kurie paleidžia su negalavimu susijusias emocijas (ligą, kuria serga, stresą, pyktį, viduje susikaupusią įtampą, nepasitenkinimą), dažnai pradeda sveikti. Buvo vykdyta daugybė tyrimų, įrodžiusių, kad streso atsikračiusių žmonių sveikata pagerėjo.
Emocijų paleidimo techniką naudoja tie, kas siekia tapti sėkmingesni finansų, profesijos, santykių ir kitose srityse. Juk elgiamės taip, kaip jaučiamės. Jeigu jaučiame liūdesį, mūsų elgesyje tai atsispindės. Jeigu tikime ir pasitikime savimi bei gyvenimu, jeigu jaučiame galintys kažko pasiekti, tuo bus perpildyti ir mūsų veiksmai – taip nusiteikus daug lengviau siekti tikslų.
Emocijų paleidimas tokiu pat principu veikia ir santykius. Santykiai labai priklauso nuo to, kaip nusiteikę juos pradedame ir puoselėjame – supykę ar su meile, supratimu ir atjauta. Tačiau, mano nuomone, pagrindinis paleidimo rezultatas – laimingesnis, sau ir gyvenimui daugiau meilės jaučiantis bei vidinės pilnatvės būseną išgyvenantis žmogus. Visa tai natūraliai atsispindi jo gyvenime – veiksmuose, tiksluose ir pasirinkimuose.
– Kaip suprantu, naudodami emocijų paleidimo techniką, siekiame pakeisti savo vidų, savo požiūrį į situaciją, o ne aplinkybes ir kitų žmonių elgesį?
– Mes paleidžiame tai, kaip jaučiamės, kaip reaguojame. Jeigu kažkas mus įžeidė, paleidžiame savo reakciją į šį įžeidimą, o ne patį įžeidimą. Siekiame būti laimingais, nepaisant išorės aplinkybių. Į visas situacijas paleisdami emocijas žvelgiame savo vidumi. Juk mes pasąmoningai jaučiame kitus žmones, jų nusiteikimą mūsų atžvilgiu.
Taigi, jeigu pyksime, žmogus, į kurį šis pyktis nukreiptas, tai jaus ir dėl šios priežasties bus neigiamai nusiteikęs mūsų atžvilgiu. Netgi nesuprasdamas to priežasties, žmogus nuo pykstančiojo laikysis atokiau arba atsakys jam tuo pačiu negatyvumu.
Atvirkščiai, jeigu mes mylime kitą žmogų, priimame jį tokį, koks jis yra, jis pradeda keistis. Aš labai aiškiai tai išgyvenau. Vienintelė mano įsivaizduojama tokio akivaizdaus mano tėvų pokyčio priežastis buvo mano paties pokytis.
– Kaip suprasti, ar teisingai paleidžiame emocijas, ar technika veikia?
– Pirmasis teigiamų pokyčių požymis – lengvumo jausmas viduje. Jį vieni jaučia silpniau, kiti – stipriau, tai priklauso nuo žmogaus ir aplinkybių. Gali būti, kad žmogus netgi neprisimins, ką paleido, galbūt jam tai neberūpės.
Taip pat, galvodamas apie situaciją, kurią paleido, žmogus gali jausti daugiau pozityvumo, lengvumo. Bet kokiu atveju, jeigu po paleidimo žmogus jaučiasi bent truputį lengviau nei prieš tai, vadinasi, jis paleido bent dalį jį slėgusių emocijų.
– Kaip žmogų veikia neigiamos emocijos?
– Neigiamos emocijos mus veikia destruktyviai. Pavyzdžiui, kaupdami negatyvias emocijas savo pasąmonėje, kišdami jas ten kaip pasenusius drabužius į tolimiausius spintos kampus, skatiname įvairių ligų atsiradimą – kūnas parodo mąstymo klaidas. Juk negatyvios emocijos mus labai apsunkina, sunku išgyventi, kai jos stiprios ir jų daug. Mūsų kūnai ir taip ištveria labai daug negatyvių jausmų, tiesiogiai neigiamai veikiančių mūsų sveikatą.
– Ar kiekvienas neigiamas emocijas išgyvena ir yra jų veikiamas skirtingai? Nuo ko tai priklauso?
– Tai, kaip išgyvename savo jausmus, priklauso nuo mūsų požiūrio, to, kokie esame, ir dažniausiai – nuo aplinkos, kurioje augome. Jeigu mūsų tėvai nuolat siekia viską kontroliuoti, yra pikti, užaugę kartosime jų mums įdiegtą elgesio modelį. Toks žmogus tam tikroje situacijoje jausis labiau įsitempęs, išgyvens stipresnį stresą nei kitas, augęs kitokioje aplinkoje, su atsipalaidavusiais ir pozityviais tėvais. Dažnai manome esantys nuo nieko nepriklausomi, gyvenantys savo gyvenimą, tačiau nepaprastai daug atsinešame iš vaikystės.
Paleisdami stipresnes, lemtingas mūsų gyvenime emocijas, grįžtame į vaikystę ir ieškome šių destruktyvių emocijų šaknų, jų pradžios. Dar kartą išgyvendami nemalonią vaikystės situaciją, paleidžiame emocijas, kurias tuo metu jautėme. Atsipalaiduodami toje situacijoje, natūraliai jaučiame atsipalaiduojantys ir tuo metu.
– Kas žmogaus gyvenime pasikeičia, jam išmokus kontroliuoti savo emocijas? Ar šią emocinio stabilumo būseną įmanoma išlaikyti visą laiką?
– Emocijų paleidimo techniką praktikuojantis žmogus iš tikrųjų tampa stabilesnis. Jis žino, ko nori, tiki savimi ir todėl gali sėkmingai siekti savo tikslų. Jis neabejoja, jis ne taip stipriai reaguoja į aplinką, nes laimė kyla jo viduje.
Dažnai kažko tikimės iš artimo žmogaus, todėl labai jautriai reaguojame į jį ir jo veiksmus. Norime, kad jis būtų toks, kokį jį įsivaizduojame, ir mylime jį su šia sąlyga, tad ir mūsų laimė priklauso nuo kito žmogaus ir jo veiksmų.
Jeigu esame laimingi ir mylime nieko nepaisydami, natūraliai taip jautriai į kitus nereaguojame, mūsų viduje atsiranda daugiau ramybės, proto tylos ir atsipalaidavimo.
Šį emocinį stabilumą išlaikyti įmanoma dirbant su savimi. Emocijų paleidimo techniką praktikuoju jau aštuonerius metus ir negaliu sakyti, kad nejaučiu neigiamų emocijų. Jų būna visokių, tačiau aš į jas nesikabinu, nepaisau jų, todėl jos manęs nevaldo.
Tiesiog leidžiu šioms emocijoms ateiti, būti ir praeiti. Noras kažką padaryti su šiomis emocijomis užrakina, įtvirtina jas mūsų viduje. Taigi, būna visko, tačiau tai išsprendžiama, nes žinau, ką turiu daryti. Stengiuosi nuolat išlaikyti buvimo poziciją, tiesiog būnu su tuo, kas tą akimirką yra manyje.
– Ar skatinama paleisti tik neigiamas emocijas?
– Nebūtinai. Neigiamų emocijų paleidimo reikiamybė žmogui suprantama natūraliai. Jis nori paleisti tai, kas verčia jį blogai jaustis. Tačiau reikia paleisti ir teigiamas emocijas.
Kai jaučiame teigiamą emociją, norime jos laikytis, o tai mus įkalina, mes tampame nuo jos priklausomi. Tokiu atveju ši teigiama emocija tampa nebe tokia teigiama.
Įdomu ir tai, kad, paleidę teigiamą emociją, patirsime dar geresnę emociją. Tokiu būdu mes sau leidžiame būti dar laimingesniais, jausti dar daugiau meilės. Laikydamiesi teigiamos emocijos, dažniausiai ją siejame su išore. Pavyzdžiui, gerai jaučiamės tik žiūrėdami filmą. Jeigu paleidžiame šią emociją, galime jaustis gerai nepaisydami nieko, netgi nepažiūrėję filmo.
Tai leidžia jausti vidinę ramybę.
Žmonės iš pradžių nenori paleisti teigiamų jausmų, tačiau aš rekomenduoju tai išbandyti.
– Kaip suprasti, kurią emociją ar situaciją turėtume paleisti?
– Jeigu emocija mums nemaloni, jeigu ji sukelia problemų, reikėtų tai paleisti. Pirmiausiai galime paleisti akivaizdžiai probleminius dalykus, o vėliau galime išsikelti konkrečius didesnius tikslus, pavyzdžiui, mylėti artimą arba uždirbti daugiau pinigų ir paleisti su šiais tikslais susijusius negatyvius, ribojančius įsitikinimus, pavyzdžiui: „Lietuvoje neužsidirbsi“, „Negaliu mylėti artimo, nes jis manęs neklauso / jaučiu jam pyktį / jis man negražus / jis man atsibodo.“
Gyvenimas visada mums parodo, ką reikia paleisti. Paleidžiame tai, kas dar nėra meilė ir laimė.
Agnieta JONIKIENĖ
P.S. Kviečiu prisijungti į išskirtinę 7 dienų emocijų paleidimo stovyklą „MYLĖK SAVE!“. Bus labai gilu ir naudinga! Ji prasidės jau Sausio 14 dieną. Plačiau skaityk apie ją paspaudęs ČIA.
