SUŽINOK BŪDĄ, KURIS PADĖS TURĖTI GRAŽESNIUS SANTYKIUS SU APLINKINIAIS!
Praktikuok pozityvią projekciją.
Įdomiai skambantis sakinys.
Šiame straipsnyje pasidalinsiu vienu būdu (yra ir daugiau), kuris leidžia turėti ne tik geresnius santykius su aplinkiniais, stiprinti ryšį juose, bet ir padėti kitam žmogui.
Šis dalykas nėra lengvas, galbūt todėl užmirštas ir retai naudojamas.
Jo dėka santykiuose grįžta šypsena, pozityvumas ir artumas.
Kas tai?
Tai nėra slaptas augalas iš Tibeto kalnų, tai ne skystis, tabletė ir to niekur nenusipirksi.
Šis dalykas gimsta iš meilės kitam ir tai yra – paprastas žmogiškas palaikymas.
Jeigu norime geriausio iš savo šeimos narių, artimųjų ar bendradarbių, turime tikėtis iš jų geriausio.
Nėra lengva, jei buvome praeityje nusivylę ar apgauti. O dar laikraščiuose ir per televizorių moko nepasitikėti niekuo, būti cinišku ir skeptišku, ieškant kitame tik to, kas blogai.
Visada gauname tai, ko ieškome.
Žiūrėjimas į pasaulį per negatyvią lešį turi tragiškesnes pasekmes nei būtų galima įsivaizduoti.
Pavyzdžiui, visi žinome eksperimento rezultatus, kur pirmai grupei vaikų sakė, kad jie yra gudrūs, kad gali, susitvarkys, o kitai priešingai, kad yra nemokšos, niekada nedaro tai, kas jų prašoma ir panašiai.
Spėk, kuri grupė vaikų jautėsi geriau? Kurie vaikai nuėjo toliau savo gyvenime? Kurie buvo laimingesni net po kelių dešimtmečių?
Teisingai, ta grupė, kuri gavo „pozityvią projekciją“.
Bet kuris, pavyzdžiui, sporto treneris pasakys: kuo pozityviau skatiname sportininkus, tuo daugiau šansų, kad jie įgyvendins tuos lūkesčius.
Laimingiausi sutuoktiniai mato vienas kitą gudresniais, galinčiais daugiau, daugiau besirūpinančiais, nei, kad jų elgesys galėtų demonstruoti.
Šiuo atveju vaikas ar suaugęs žmogus – nėra skirtumo, visiems norisi palaikymo (net dresuojant šunis yra patariama juos girti ir apdovanoti).
Visa tai galėtų atrodyti lyg melavimas sau pačiam arba kvailas optimistiškas aklumas, tačiau faktas: šie sutuoktiniai ir vaikai yra laimingesni, ir daugiau šansų, kad bus geresni, nes paprasčiausiai jiems tas pasakoma.
Vėlgi nelengva palaikyti kitą, jeigu patys augdami iš savo tėvų negirdėjome nieko gero, jei jie savo meilę mums reiškė tik per norą kontroliuoti, keisti. Tada mums atrodys natūralu, kad per norą kontroliuoti yra reiškiama meilė…
Tėvai mus augindami padarė geriausia ką galėjo, nuoširdžiai manau, kad turime būti 100% dėkingi savo tėvams tokiems, kokie jie buvo.
Ir tuo pačiu laikas išmokti koncentruotis daugiau į pozityvią pusę.
Išmokti vis labiau palaikyti, tikėti ir pasitikėti kitu.
Palaikymas vienas kito šeimoje yra labai svarbus.
Kaip manai, kada būsi efektyvesnis darbe, uždirbsi daugiau pinigų ir geriau auginsi savo vaikus, kai antroji pusė tave teis ar kai palaikys?
Dažniausiai laukiame pirmojo žingsnio iš kito sakydami: „Jeigu jis man bus geras, tada ir aš būsiu geras. Čia ne mano kaltė, kad mes pykstamės. Jeigu jis darys, tai kas sakoma, tada aš jį pagirsiu.“.
Tačiau viskas veikia atvirkščiai, kai mes pirmi pasakome kažką gražaus kitam, kai pradedam juo tikėti, tada jis (po truputį) pradeda atitikti tuos lūkesčius.
Juk gerai jautiesi, kai Tau avansu pasako, kad Tavim pasitiki ir, kad Tu susitvarkysi. Būtent taip jaučiasi kitas, kai jam tai sakai.
Projektuokime kitiems pozityvius bruožus ir leiskime jiems tokiais tapti.
Pasirinkime pozityvumą!
Iki malonaus,
Tadas Rakauskas
